Kaip pasigaminti aitvarą, jei nenori jo pirkti?
Įvykio laikas: 2009-08-13
Rugpjūčio 12-13 d. Palangoje atostogavęs jaunimas ir vaikai įsijungė į "Eko kartos" gretas ne tik teoriškai bet ir praktiškai. Pirmąją dieną 
jaunieji poilsiautojai su draugais ir tėvais pagrindinėse Palangos gatvėse pildė Lietuvos jaunimo "Eko enciklopediją" - "Žaliasis virusas". Šį kartą praeiviai buvo provokuojami duoti pažadą "Ko aš atsisakysių ateinančiais metais". Atsakymai nustebino ne tik savo gausa ir variacijomis (nuo "nebepirksiu naujų batų" iki "taupiai naudosiu elektrą ir vandenį") bet ir rimtumu. Dauguma apklaustųjų nepuolė rašyti pirmos į galvą šovusios minties, bet prašė kelių minučių pamastymams, nes duotą pažadą teks tesėti, todėl reikia gerai apgalvoti. Atrodytų Palanga atostogų metu ne pati tinkamiausia vieta kalbėtis rimtomis temomis. Tačiau kaip tik dėl šios priežasties iniciatyvinė "Eko kartos" grupė nusprendė šiek tiek paprovokuoti ir neleisti poilsiautojams užmiršti, kad aplinka reikia rūpintis nuolatos.
Rugpjūčio 13 d. jaunieji poilsiautojai leido aitvarus. Ne, nepirktus, o savo rankomis pasigamintus aitvarus, kurių gamybai buvo naudojamos antrinės žaliavos. Aitvarų rėmams pagaminti buvo naudojamos lauke rastos sakeles ir senos lentos, kurias aitvarų gamybos pamokos dalyviai apdorojo švitriniu popieriumi. Pačiam aitvarui gaminti buvo panaudoti seni leidinio "Ozonas" numeriai (leidinys spausdinamas iš 100% perdirbto popieriaus) arba poletileniniai maišeliai. Beliko viską suklijuoti, pritvirtinti aitvaro "uodegą" ir paleisti į dangų. Kai kurie pamokos dalyviai vėją pagavo čia pat, kiti sėdo ant dviračių ir išskubėjo vėją gaudyti paplūdimyje.